skraitas

skraĩtas sm. (2) Rtr, DŽ, Rs, Mžk, (4) Jrb žr. skreitas: 1. A1885,356, Š, BŽ32,218, Grz, Gr Drabužį suskriejo, ir pasidarė skraĩtas J. Iš skverno, sejono, žiursto padaryk skraĩtą J. Jug obulų, grūšų tiek, mes parnešiam nulėkusios į tą krežį a į skraĩtą Trk. Skraĩtą pakišo – duok miltų, i gana Vdk. Skraitè nešdavos vaikus į lauką [, eidamos dirbti] Grd. Kai tik nuleido [merga] sijoną, ogi strykt iš skraito velnias TDrVI89(Šmk). Vytautas raštą teskaito, tenerenk slyvus į skraĩtą JD181. Motušės skraitas ana nešiojo Žlv. ^ Maži vaikai skraitą spardo, didi vaikai širdį drasko LTR(Sd). Jaunas drasko skraitą, o suaugęs – širdį Trg. Mažas apšika skraĩtą, o didelis – akis Erž. Moteris važiuoja, žarnos skraite (vadžios) Škn. 2. Rd Pilną skraĩtą obuolių atsinešiau Erž. Tai kiaušinių atsinešė – pilną skraĩtą! Grdž. Tą savo pliozę pakratė ir prikratė pilną skraitą raudonų piningų DS189(Rs). Vištos deda skraitaĩs (daug) Trk. 3. Pasisvadink vaiką ant skraĩto Vkš. Vyras padeda jai ant skraito galvą LTR(Krp). ^ Vienas vaikas nu skraĩto – kitas ant skraĩto (dažnai gimdo) Vkš. 4. prk. grupė žmonių, kuriuos kas vienija, jungia, ratas: Savam skraite laikytis L.